Viskas prasidėjo nuo važiuoklės, krovinių skyriaus ir idėjos: gabenti prekes greičiau, patikimiau ir lanksčiau nei bet kada anksčiau. Tai, ką Carlas Benzas 1896 metais išleido į kelius su „Combinations Delivery Vehicle“, buvo daugiau nei tik transporto priemonė – tai buvo visiškai nauja transporto priemonių kategorija. Tuo pat metu Gottliebas Daimleris taip pat kūrė lengvuosius komercinius automobilius. Per 130 metų „Mercedes-Benz“ komercinių automobilių asortimentas evoliucionavo nuo visiškai elektrinių miesto pristatymo modelių iki skaitmenizuotų, itin talpių lengvųjų komercinių automobilių. Šiame istorijos kelyje – ištisos transporto priemonių kartos, suformavusios pramonės šakas, pakeitusios logistikos veidą ir kasdien palengvinusios žmonių darbą.
Šiame puslapyje pasakojama „Mercedes-Benz“ istorija – nuo pačios pradžios Vokietijos imperijoje iki šių dienų naujosios lengvųjų komercinių automobilių architektūros. „Mercedes-Benz“ klasikinių ir moderniosios klasikos („youngtimers“) automobilių gerbėjai čia ras daug įdomių faktų.
XIX amžiaus pabaiga buvo paženklinta technologinės pažangos dvasios. Industrializacija klestėjo, miestai plėtėsi, o krovinių gabenimo apimtys sparčiai didėjo. Keliuose vis dar dominavo arklių traukiami vežimai, tačiau jau pasirodė ir pirmieji automobiliai – tuo metu dar egzotiški ir tapdavę tikru reginiu. 1896 metais Carlas Benzas pristatė pirmąjį lengvąjį komercininį automobilį ir sukėlė perversmą, kuris visiems laikams pakeitė logistikos istoriją.
Pirmasis tokio tipo: Benz „Combinations Delivery Vehicle“ (1896 m.)
Pristatymui skirtas komercinis automobilis, sukonstruotas ant „Velociped“ važiuoklės: 1,8 kW, 300 kg keliamoji galia, 30 km/h. Maži skaičiai, bet didžiulis poveikis – tai davė pradžią 130 metų trunkančiai lengvųjų komercinių automobilių istorijai.
Keliamoji galia pagal užsakymą: Benz Gaggenau EK 1 (nuo 1907 m.)
Nuo 1907 m. Gagenau gamykloje pradėtas gaminti platus pristatymui skirtų lengvųjų komercinių automobilių asortimentas. „EK 1“ modelis pasižymėjo iki 1,5 t keliamąja galia – tai įrodė, jog „Benz“ jau seniai vertino lengvuosius komercinius automobilius kaip atskirą transporto priemonių kategoriją.
Nauja pradžia po susijungimo: Mercedes-Benz L 1 (1926 m.)
1926 m. „L 1“ buvo pirmasis naujai susijungusios „Daimler-Benz AG“ lengvasis komercinis automobilis – modernus, itin manevringas ir pritaikytas miesto eismui.
Greitis verslui: Mercedes-Benz L 1000 Express (1929 m.)
„Mercedes-Benz 260 Stuttgart“ lengvojo automobilio pagrindu buvo sukurtas vienos tonos keliamosios galios lengvasis komercinis automobilis – ekonomiškas, greitas ir patikimas. 1930 m. brošiūroje rašoma: „Visada pasiruošęs darbui.“
Stiliaus ir funkcionalumo dermė: Mercedes-Benz L 300 (1932 m.)
„L 300“ buvo sukurtas sėkmingo „170“ lengvojo automobilio modelio pagrindu. Pasižymintis patraukliu dizainu, jis puikiai tiko kaip mobilus reklaminis automobilis, tačiau kartu buvo pakankamai tvirtas trapiems kroviniams gabenti prastais keliais.
Miestas, užmiestis, paštas: Mercedes-Benz L 70 / L 1500 (nuo 1936 m.)
Su „L 70“ serija į kelius išriedėjo nauji lengvieji sunkvežimiai, tokie kaip „L 1100“ ir „L 1500“ modeliai. Nesvarbu, ar tai būtų modelis atviru bortu, uždaru kėbulu, autobusas, specialios paskirties važiuoklė ar kiti variantai – jie visur rado savo vietą.
Komfortas ir darbe: Mercedes-Benz 170 V lengvasis komercinis automobilis (nuo 1937 m.)
Nepriklausoma pakaba, švytuoklinė ašis, pasiteisinęs 4 cilindrų variklis: kaip lengvasis komercinis automobilis, „170 V“ įkūnijo principą, kuriuo „Mercedes-Benz“ vadovaujasi iki šiol – technologijos, tarnaujančios žmonėms.
Gamyklos buvo sugriautos, tačiau paklausa išliko didžiulė. Gamyba atnaujinta 1946 m. – pradedant sunkvežimiu atviru bortu, sukonstruotu prieškarinio modelio pagrindu. Tai, kas vyko vėliau, tapo įspūdingos naujos pradžios istorija.
Sudėtingas naujas startas: Mercedes-Benz 170 V lengvasis komercinis automobilis (nuo 1946 m.)
Pasiteisinusio „170 V“ lengvojo automobilio pagrindu sukurtas sunkvežimis atviru bortu gegužės mėnesį tapo pirmuoju pokariniu „Mercedes-Benz“ automobiliu. Iki 1949 m. pabaigos buvo pagaminta 1 650 transporto priemonių – nepaisant didelio medžiagų trūkumo.
Tinkami automobiliai: Mercedes-Benz L 319 / O 319 (nuo 1955 m.)
1955 m. pasirodė modernių lengvųjų komercinių automobilių pionieriai: „Düsseldorfer Transporter“ Mercedes-Benz L 319 ir jo pagrindu sukurtas Mercedes-Benz O 319. Iki 1968 m. nuo gamybos linijos iš viso nuriedėjo apie 123 000 šių transporto priemonių.
Naftos krizė, Vokietijos susivienijimas, ankstyvoji elektroninė komercija – logistika radikaliai pasikeitė. „Mercedes-Benz“ neatsiliko: perkėlė lengvųjų automobilių saugumo technologijas į lengvuosius komercinius automobilius ir pasiūlė transporto priemonių versijas, nuosekliai pritaikytas komerciniam naudojimui.
Mercedes-Benz L 206 D / L 306 D – „Harburgo furgonas“ (nuo 1971 m.)
„Sparbrummer“ atspindėjo laikmečio dvasią. Per 1973 m. naftos krizę ir po jos Harburgo modelis išsiskyrė ekonomiškais dyzeliniais varikliais, priekyje montuojamu varikliu, priekinių ratų pavara ir lengviesiems automobiliams būdingu saugumu.
252 variantai: Mercedes-Benz T 1 – „Brėmeno furgonas“ (nuo 1977 m.)
„T 1“ buvo tikras lengvųjų komercinių automobilių klasės „Mercedes-Benz“: 252 variantai, iki 9,6 m³ krovinių erdvės ir trumpas variklio gaubtas su smūgį sugeriančia zona. Šis nenuilstantis pagalbininkas darbe kartu tapo ir ištisos kartos kemperių baze. Iš viso pagaminta apie 945 000 šių transporto priemonių.
Dideli darbai, sumanūs sprendimai: Mercedes-Benz T 2 (nuo 1986 m.)
Nuo 3,5 iki 7,5 t, iki 15,4 m³ krovinių erdvės, 3 ratų bazės: „Mercedes-Benz T 2“ suderino didelę keliamąją galią bei ergonomiką, o dėl pasirenkamos visų ratų pavaros užtikrintai jautėsi net ir bekelėje.
Universalusis modelis: Mercedes-Benz MB 100 (nuo 1987 m.)
1987 m. „MB 100“ iš naujo apibrėžė universalumą. Siūlomas įvairiausiomis versijomis – nuo krovininių lengvųjų komercinių automobilių iki kemperių – jis buvo pakankamai kompaktiškas siauroms miesto gatvėms ir pakankamai ištvermingas sunkiam kasdieniam darbui.
Mercedes-Benz Vario – pajėgumas dera su praktiškumu (nuo 1997 m.)
„Vario“ pakeitė „T 2“ ir pasiūlė iki 4,4 t keliamąją galią bei lanksčią koncepciją, pritaikytą beveik bet kokiai pramonės šakai. 1997 m. žinutė skambėjo taip: „Tokį „Vario“, kurio dar nėra, dar teks išrasti.“
Vaneo – A klasės pagrindu sukurtas universalumas (nuo 2001 m.)
A klasės pagrindu sukurtas „Vaneo“ savyje suderino šeimyninį sedaną, laisvalaikio automobilį ir erdvų universalą. Kaip universalus modelis, jis suteikė lankstumo įvairiapusiam kasdieniam gyvenimui.
Kompaktiški ir elektrifikuoti: „Citan“, T klasė ir EQT (nuo 2012 m.)
„Citan“ pristatytas 2012 m. Jo antroji karta – ir visiškai elektrinis „eCitan“ – pasirodė 2021 m. Kitais metais T klasė išplėtė lengvųjų automobilių asortimentą. 2024 m. gamą papildė visiškai elektrinis EQT.
X klasė – atvira naujoms idėjoms (nuo 2017 m.)
2017 m. su X klase „Mercedes-Benz“ įžengė į pikapų segmentą. 470 serija su atvira krovinių platforma buvo sukurta bendradarbiaujant su „Renault–Nissan“ ir modelių gamoje išliko iki 2020 m.
„Sprinter“ debiutavo 1995 m. Netrukus šis vardas tapo visos automobilių klasės sinonimu. 3 kartos, daugiau nei 5 milijonai automobilių iki šiol – ir pabaigos dar nematyti.
Smalsu sužinoti apie šių dienų „Sprinter“?
Tai buvo pirmasis lengvasis komercinis automobilis, paženklintas žvaigžde, kuris gavo tikrą vardą, o ne sausus skaičių kodus. Šis pavadinimas ne tik lengvai įsiminė, bet ir tiksliai atspindėjo paties modelio koncepciją – ypač kalbant apie valdymą bei komfortą. Pirkėjams buvo pasiūlytas tuomet dar nematytas derinys: laikantysis kėbulas, nepriklausoma priekinė pakaba ir standartinė ABS sistema su automatiniu stabdžių diferencialu. 1995-aisiais tai užtikrino aukščiausius saugumo standartus tarptautinėje rinkoje. Kartu su „Sprinter“ debiutavo ir pirmasis „Mercedes-Benz“ tiesioginio įpurškimo dyzelinis variklis, skirtas lengviesiems komerciniams automobiliams. 2003 m. rudenį Diuseldorfo gamykloje nuo konvejerio nuriedėjo jau milijonasis egzempliorius. O 2000-ųjų reklaminėje brošiūroje viskas buvo apibendrinta itin taikliai: „Iki šiol sukurti už „Sprinter“ geresnį lengvąjį komercinį automobilį atrodė kone neįmanoma. Todėl nusprendėme tai padaryti patys.“
Didesnis krovinių skyriaus tūris, atnaujintas dizainas ir standartinėje įrangoje montuojama ESP® sistema – antrosios kartos „Sprinter“ ir vėl pakėlė kartelę. Gamykloje kodiniu NCV3 pavadinimu žymėtas modelis pirkėjams siūlė 3 skirtingas ratų bazes, 4 kėbulo ilgius, 3 stogo aukščius, o bendroji automobilio masė siekė nuo 3 iki 5 tonų. Naujieji CDI dyzeliniai varikliai su „BlueEFFICIENCY“ technologija pastebimai sumažino degalų sąnaudas bei išmetamųjų dujų kiekį. 2016 m. pritaikymo galimybes dar labiau praplėtė pasirodžiusi 5,5 t versija. Tuo tarpu „Mercedes-Benz“ komercinių automobilių Pramonės ir kėbulų modifikavimo centras užtikrino, kad beveik kiekvienas individualus kliento pageidavimas būtų įgyvendintas dar gamykloje.
Trečioji karta išsiskyrė aptakesnėmis formomis, aerodinamiškai optimizuotomis radiatoriaus grotelėmis – ir milžinišku šuoliu ryšio technologijų srityje. „Sprinter“ tapo pirmuoju „Mercedes-Benz“ komerciniu modeliu, kuriame buvo įdiegta MBUX multimedijos sistema. Funkcija „Hey Mercedes“ nuo šiol pasitarnavo ir vykdant kasdienius pristatymus. Kaip nauja opcija pirkėjams pasiūlyta priekinių varančiųjų ratų pavara, taip pat aktyvioji atstumo palaikymo sistema DISTRONIC ir plati variklių gama, išvystanti iki 140 kW galią. 2020 m. debiutavo „eSprinter“; jo antroji karta, pasirodžiusi 2023 m., priklausomai nuo baterijos talpos vienu įkrovimu leidžia nuvažiuoti iki 478 kilometrų atstumą. 2025 m. Čarlstono gamykloje (JAV) nuo konvejerio nuriedėjo penkiamilijonasis „Sprinter“ – tai buvo „eSprinter“.
Nuo 1995 m. „Vito“ įkūnija aiškią idėją: tai lengvasis komercinis automobilis, kuriame dera komerciniai reikalavimai ir lengvojo automobilio komfortas.
Norite sužinoti daugiau apie „Vito“?
1995 m. „Vito“ tapo pirmuoju vidutinio dydžio „Mercedes-Benz“ lengvuoju komerciniu automobiliu, sukurtu taip, kad užtikrintų lengvojo automobilio lygio komfortą. Standartiniai diskiniai stabdžiai visuose ratuose, ABS, vairuotojo saugos pagalvė ir priekinė „MacPherson“ pakaba – saugumo įranga taip pat prilygo lengvajam automobiliui. 1,89 metro aukščio modelis lengvai tilpo beveik į bet kurią automobilių stovėjimo aikštelę. 1996 m. kaip prabangesnė alternatyva pasirodė asmeniniam naudojimui skirta V klasė – ji išsiskyrė standartine pneumatine pakaba ir atskiromis galinėmis sėdynėmis, kurias buvo galima lanksčiai perstumti arba visiškai išimti. Tais pačiais metais debiutavo ir kompaktinis laisvalaikio automobilis „Marco Polo“.
2003 metais rinką pasiekė visiškai naujos konstrukcijos „Vito“ – šįkart su galiniais, o ne priekiniais varančiaisiais ratais, be to, šiame segmente pirmą kartą pasiūlyta ir visų ratų pavara. 3 kėbulo ilgiai, 2 stogo aukščiai ir varikliai iki V6: naujasis „Vito“ tiesiogine prasme augo kartu su keliamais uždaviniais. Lygiagrečiai „Mercedes-Benz“ pristatė ir „Viano“ – prabangesnę versiją su patobulinta garso izoliacija, aukštos kokybės interjero medžiagomis bei aiškiu dėmesiu šeimoms ir keleivių pervežimo paslaugoms. 2010 m. modelių serija sulaukė atnaujinimo, o pristatytas elektrinis „Vito E-CELL“ leido pirmą kartą žvilgtelėti į šio segmento elektrifikaciją.
2014 metais trečiosios kartos „Vito“ atšventė pasaulinę premjerą – jis tapo didesnis, saugesnis ir dar universalesnis. Nors ratų bazė nepakito, 447-osios serijos modelis išaugo net iki 130 milimetrų į ilgį, suteikdamas dar daugiau erdvės tiek kroviniams, tiek keleiviams. Savo klasėje išskirtinis „Vito“ bei asmeniniam naudojimui skirta V klasė jau bazinėje komplektacijoje standartu turėjo priekines saugos pagalves ir saugos diržų priminimo sistemą. Išskirtiniu akcentu taip pat tapo standartinė šoninio vėjo stabilizavimo sistema („Crosswind Assist“). 2020 m. modelis sulaukė visapusiško atnaujinimo: jį papildė OM654 dyzelinių variklių gama, „DISTRONIC“ sistema bei „AIRMATIC“ pneumatinė pakaba.
2018 metais „Mercedes-Benz“ modelis „eVito“ elektromobilumą įvedė į kasdienį komercinių automobilių pasaulį. Tylus miesto sraute – „eVito“ įrodė, kad elektrinė pavara ir komercinis praktiškumas puikiai dera tarpusavyje. 2020 m. pasirodė asmeniniam naudojimui skirta „EQV“ – visiškai elektrinė V klasė keleiviams vežti. Šie lengvieji komerciniai automobiliai įkūnija nuoseklų žingsnį nuo tyrimų prie serijinės gamybos: nuo ankstyvųjų eksperimentų su 2010 m. „Vito E-CELL“ iki subrendusios elektrinės pavaros standartinėje modelių gamoje.
Asmeniniam naudojimui skirta V klasė debiutavo 1996 metais kaip nuosekli 638-osios serijos evoliucija – ta pati bazė kaip ir „Vito“, tačiau su kitokia ambicija: erdvus prabangus vienatūris, atskiros sėdynės vietoje krovinių zonos, pneumatinė pakaba vietoje plieninių spyruoklių. Joje patogiai gali keliauti iki 7 keleivių su bagažu; galines sėdynes galima individualiai perstumti arba visiškai išimti. 1996 m. pasirodė ir kompaktinis „Marco Polo“ – laisvalaikiui skirta V klasės versija. 2014 metais pristačius trečiąją kartą (447 seriją), „Mercedes-Benz“ dar labiau išgrynino šio modelio charakterį: kėbulo spalvos buferiai, „MULTIBEAM LED“ priekiniai žibintai ir „AMG Line“ įranga.
Jau 130 metų komercinių automobilių istoriją lydi tas pats klausimas: kaip atrodys rytojaus lengvasis komercinis automobilis? „Mercedes-Benz“ lengvieji komerciniai automobiliai gimė iš siekio į šį klausimą atsakyti vėl ir vėl – su kiekvienu nauju modeliu, kiekviena karta ir kiekviena technologine naujove. Šiandien šį atsakymą įkūnija „New Van Architecture“ – naujos kartos lengvųjų komercinių automobilių architektūra. Tai bendra platforma visiems būsimiems modeliams – tiek elektriniams, tiek su vidaus degimo varikliais. Ji sukurta kaip vientisa, išmani sistema, orientuota į komercinių ir privačių klientų poreikius. Pristatytas VLE – visiškai naujas elektrinis prabangus vienatūris – šią viziją jau pavertė realybe. Jis įrodo, kad dar 1896 metais užgimusi novatoriška dvasia ir šiandien išlieka pagrindine „Mercedes-Benz“ varomąja jėga.
