WLTP ir RDE – naujosios bandymo procedūros.

Sertifikavimo procedūras taip pat būtina atnaujinti. Todėl „Pasaulinė suderinta lengvųjų transporto priemonių bandymo procedūra“ (toliau – WLTP) pakeičia NEFZ procedūrą nustatant sąnaudų dydį ir išmetamųjų teršalų kiekį. Nuo 1992 m. Europa taiko „Naująjį Europos važiavimo ciklą“ (toliau – NEFZ), kuris iš pradžių buvo sukurtas kaip teorinis matuojamasis važiavimas. Tačiau taikant naujovišką sertifikavimo procedūrą turėtų būti nustatomos kuo patikimesnės vertės. NEFZ procedūra šio reikalavimo jau nebeatitinka. Todėl JT Europos ekonominės komisijos (UNECE) iniciatyva buvo sukurta WLTP procedūra. Naujas WLTP ciklas pagrįstas atliekant bandymus gautais, realiaisiais Azijoje, Europoje ir JAV nusidriekusiais važiavimo maršrutų duomenims, todėl šis ciklas, be jokios abejonės, yra reprezentatyvus.

Be to, išmetami kenksmingų medžiagų kiekiai taikant naująją sertifikavimo procedūrą matuojami realiomis transporto priemonės eksploatavimo sąlygomis gatvėje: atliekant WLTP sertifikavimą laboratorijoje pagal Euro 6c, Euro 6d-TEMP ir Euro 6d standartus nustatytas išmetamųjų teršalų kiekis papildomas gatvėje išmatuotais išmetamųjų teršalų kiekiais. Taikant „Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekį“ (toliau – RDE) turi būti užtikrinama, kad ribinių išmetamų azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekių būtų laikomasi ne tik laboratorijos, bet taip pat kelių eismo sąlygomis.

Skaidrios ir atitinkančios eksploatavimą gatvės sąlygomis.

Taikant WLTP procedūras sumažinamas verčių, kurios nustatytos naudojant bandymo stendą, skirtumas nuo realiomis eksploatavimo sąlygomis nustatytų verčių. Šį sumažinimą galima taikyti dėl naujojo važiavimo ciklo, kuris geriau atitinka dabartinius važiavimo profilius. Be to, sąnaudų vertės turi būti nustatomos kiekvienai tam tikrai transporto priemonei. Vadinasi: nustatant sertifikavimo vertes atsižvelgiama į masę, aplinkos sąlygas, pasipriešinimą riedėjimui ir specialiuosius įtaisus. Tam taikomas „Realiomis važiavimo sąlygomis išmetamų teršalų kiekis“ (toliau – RDE), kad ribinių išmetamų azoto oksidų ir kietųjų dalelių kiekių būtų laikomasi ne tik laboratorijos, bet taip pat kelių eismo sąlygomis.

Todėl taikant WLTP taip pat negalima nustatyti jokių „pavienių“ sąnaudų verčių. Vadinasi, WLTP lieka standartinis bandymo ciklas, kuris netinkamas apibūdinti pavienio vairuotojo sąnaudų vertes. Tikrasis transporto priemonės eksploatavimas važiuojant gatvėmis iš esmės priklauso nuo atskirų vairavimo procedūrų, važiavimo atkarpos profilio, kelių eismo intensyvumo, transporto priemonės apkrovos ir išorės aplinkybių, pvz., temperatūros. Kiekvieno iš šių veiksnių neįmanoma atkurti naudojant standartinę bandymo procedūrą.

WLTP ir RDE apžvalga

Išmetamųjų teršalų rūšys

Mažiau išmetamųjų teršalų siekiant užtikrinti geresnės kokybės orą.

Pereinamasis etapas

Visoje ES skirtingi keitimo terminai.

WLTP

Tikroviškas sąnaudų verčių ir išmetamųjų teršalų kiekių nustatymas: naujosios WLTP procedūros.

Poveikis klientams

Darnusis sertifikavimas, skirtingas apmokestinimas.

RDE

Išmetamo kietųjų dalelių ir anglies dioksido kiekio matavimas gatvėse: Real Driving Emissions (RDE).

Važiavimo charakteristikos

Išmanusis važiavimas, degalų taupymas. Veiksmingumo tikslinimas renkantis važiavimo charakteristikas.