124 gaminių grupė

124 gaminių grupės keleivio salonas pasižymėjo dideliu atsparumu šoniniam susidūrimui ir pramušimui ir kėbulo priekinėje bei dalinėje dalyse buvo numatytos sudėtingos deformacijos zonos. Siekiant apsaugoti pėsčiuosius ir greta važiuojančius du dviratininkus galimų kontakto zonų sritis buvo sukurta atspari smūgiams.

1985 metų rugsėjį Frankfurto automobilių parodoje debiutavo „Mercedes-Benz važiavimo dinamikos koncepcija“. Ji apėmė tris pakopines elektronines-automatines važiavimo dinamikos sistemas:

• Automatinis blokavimo diferencialas (ASD)
• Apsaugos nuo slydimo reguliavimas (ASR)
• automatiškai įsijungianti keturių ratų pavara 4MATIC

1985 metų rugsėjį visuose benzinu varomuose modeliuose, išskyrus 200 tipą su karbiuratoriumi, pageidaujant galima buvo įrengti išmetamųjų dujų valymo įrenginį su trijų pakopų katalizatoriumi. Kaip alternatyvą galima buvo rinktis vadinamąją RÜF versiją, kurioje transporto priemonė buvo gaminama be katalizatoriaus ir liambda zondo, bet su daugiafunkce mišinio ruošimo ir uždegimo sistema.

Nuo 1986 m. rugsėjo galima buvo įsigyti ir modelį su karbiuratoriumi ir išmetamųjų dujų valymo įrenginiu, o reguliuojamas karbiuratorius kaip standartinė įranga buvo visuose Mercedes-Benz lengvųjų automobilių modeliuose su Otto varikliu.

Charakteringa automobilio galo forma, į galą smailėjanti ir ties šoniniais kraštais labai suapvalinta, buvo itin palanki savo aerodinaminėmis savybėmis ir buvo išbandyta vėjo kanale.

Kiti du būdingi dizaino požymiai – trapecijos formos žemai nuleistas bagažinės dangtis ir beveik kvadratinės formos galinių žibintų įstriži vidiniai kraštai – taip galima buvo išgauti itin žemą pakrovimo slenkstį, kuris labai palengvino talpios bagažinės pakrovimą.

1989 metų rugsėjo mėn,. automobilių parodoje buvo pristatytas visiškai atnaujinta vidurinės klasės modelių programa. Išsiskyrė stilingai perdarytas kėbulas ir naujos formos vidus. Labiausiai į akis krintantis šio tipo modelių požymis buvo šoninės apsauginės juostelės su integruota išilgine durų apdaila, kuri, analogiškos formos, buvo pradėta naudoti prieš dvejus su puse metų kupė modeliuose.

Visuose 124 gaminių grupės tipuose, išskyrus 4MATIC variantą, jau nuo kompaktinės klasės kaip specialūs įtaisai buvo įrengtas Sportline paketas. Išoriniais požymiais buvo sportinė važiuoklė bei gerokai nuleistas kėbulas. Be to, dar buvo kiečiaus sureguliuotos spyruoklės ir amortizatoriai, pakeistas automobilio vidaus salonas su odiniu vairu ir jungimo svirtimi bei atskiros sėdynės priekyje ir gale.

Ypatingą vietą tarp gaminių užima 1990 metais pristatytas 500E su V8 varikliu. Jis buvo sukurtas ne tik bendradarbiaujant su Porsche, bet iš dalies buvo ir gaminamas Porsche, Cufenhauzene. Modeliui būdingi žemesni buferiai ir platesni priekiniai sparnai.

Pagal naująją nomenklatūrą tipų pavadinimai buvo skiriami pagal modifikuotą sistemą. Čia buvo naudojama raidė, kuri nurodo, kuriai klasei priklauso automobilis, triženklis skaitmuo, kuris, kaip ir anksčiau, buvo pagrįstas darbiniu tūriu.

Raidės „E“, kuri vokiečių kalboje reiškė įpurškimo variklį, galima buvo nebenaudoti, nes įpurškimo varikliai tapo istorija, o ir taip akivaizdaus kėbulo varianto kodavimo raidėmis „C“ ar „T“ taip pat buvo atsisakyta..

Modeliuose su dyzeliniai varikliais ligšiolinė „D“ buvo pakeista paskesniu žodžiu „Dyzelis“ arba „Turbodyzelis“.

Keturių vožtuvų technologija dyzeliniuose modeliuose buvo pasaulinė naujovė dyzeliniuose modeliuose su penkių cilindrų ir šešių cilindrų atmosferiniais varikliais. Nauja technologija užtikrino ne tik didesnį sukimo momentą ir galią, bet ir mažesnį degalų sunaudojimą iki 8 %. Kartu ir dalelių emisija buvo sumažinta iki 30 %.

Kad draugiškumas aplinkai būtų dar labiau padidintas, 124 gaminių grupės dyzeliniuose modeliuose 1993 metų birželį buvo įrengta išmetamųjų dujų recirkuliacija ir oksidacinis katalizatorius.

Ryškiausias E klasės požymis buvo naujos formos radiatoriaus grotelės pagal S klasės pavyzdį. Šio „firminio“ radiatoriaus gerokai siauresnis chromuotas rėmas dabar harmoningai buvo integruotas į variklio dangtį, Mercedes žvaigždė, kaip ir S klasės sedanų atveju, buvo įkurdinta ant dangčio.

Neįmanoma buvo pro akis praleisti ir apšvietimo pakeitimų: priekiniai posūkio žibintai gavo bespalvius stiklinius dangtelius, o galiniai žibintai buvo papildyti dviejų spalvų dangteliais, kurie posūkio ir galinių žibintų srityse buvo vienodai nudažyti pilka spalva. Geltona posūkio žibintų šviesa ir priekyje, ir gale buvo išgauta spalvotomis lemputėmis.

Atnaujintas buvo ir bagažinės dangtis: lenkimo kraštai viršutinėje dalyje buvo suapvalinti, o plokštuma tarp abiejų galinių žibintų dabar buvo išdėstyta lygiagrečiai galinei daliai. Be to, chromuota rankena viršutinėje dalyje, valstybinio numerio srityje, pakeitė plastikinę juostelę-rankeną.

Praėjus aštuoniems mėnesiams po sedano pateikimo rinkai Frankfurto automobilių parodoje debiutavo 124 gaminių grupės T modelio variantas.

Pirmą kartą šasi su daliniu kėbulu buvo pritaikyti šiems T modeliams. Kaip Mercedes-Benz vidurinėje klasėje įprasta jau dešimtmečius, šalies viduje ir užsienyje gamintojai perkonstravo dalinius kėbulus į skubios pagalbos automobilius, kombinuotus automobilius arba kitas specialias konstrukcijas.

Kartu su įprasti atstumo tarp ratų modeliu, iš kurių galima buvo rinktis 250 D ir 230 E, papildomai buvo siūlomas ir pailgintas modelis, kuriuos galima buvo rinktis iš 250 D, 230 E ir 260 E tipų.

1987 metais 124 gaminių grupės tipų programą papildė du kupė modeliai, kurie asortimentą papildė trečiu kėbulo variantu.

1989 metais Frankfurte kaip ketvirtas kėbulo variantas buvo pristatytas sedanas su dideliu atstumas tarp priekinių ir galinių ratų. Taip pradavimo programoje po ketverių metų pertraukos vėl atsirado ilgoji versija.

1991 metų rugsėjo mėn. Mercedes-Benz kaip dar vieną 124 gaminių grupės kėbulo variantą 300 CE-24 tipo kabrioletą. Po lygiai 20 metų pertraukos buvo galima vėl įsigyti vidurinės klasės keturių vietų kabrioletą.