WLTP.

Santrumpa WLTP sudaryta iš „Worldwide Harmonized Light-Duty Vehicle Test Procedure“ ir žymi bandymų procedūrą, ant būgninio bandymo stendo padedančią nustatyti transporto priemonės sąnaudų ir išmetamųjų dujų vertes. WLTP įvedama palaipsniui nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. ir pakeis ankstesnę bandymų procedūrą NEFZ. Dėl savo dinaminio pobūdžio WLTP yra daug arčiau tikrosios eismo situacijos nei anksčiau.

WLTP pasižymi daug didesniu pagreičiu bei ženkliai dinamiškesniu važiavimo profiliu. Didžiausias greitis pakyla iki 131 km/h, vidutinis greitis padidėja iki 47 km/h.

Važiavimo laikas pailgėja 10 minučių, kelionių automagistralėmis proporcingai padaugėja, tuo pačiu sutrumpėja stovėjimo laikai. Nuvažiuojamas atstumas padvigubėja iki 23 kilometrų. Perjungimo taškai apskaičiuojami iš anksto, atsižvelgiant į transporto priemonės bei galios įrenginių specifiką.

Ateityje bus vertinama visa specialioji įranga, turinti įtakos transporto priemonės aerodinamikai, pasipriešinimui riedėjimui arba transporto priemonės masei. Komforto funkcijoms reikalingos elektros energijos kiekis taip pat didina CO2 vertę. Pirmojoje WLTP pakopoje išskyrus klimato kontrolę.

Su WLTP turėtų būti įvestas visame pasaulyje privalomas standartas. ES šalys eina pirmyn. Tai padės palyginti skirtingų gamintojų transporto priemonių degalų sąnaudas ir kenksmingų medžiagų emisijas. Be to standartai padės institucijoms kontroliuoti, kaip laikomasi įstatymuose numatytų išmetamųjų dujų ribinių verčių – nuo angliavandenilio (HC), anglies monoksido (CO), azoto oksidų (NOx) iki kietųjų dalelių.

WLTP važiavimo ciklai vadinami WLTC – „Worldwide Harmonized Light-Duty Vehicles Test Cycle“. Skirtingiems transporto priemonių tipams buvo sukurti trys skirtingi WLTP važiavimo ciklai,kuriuose atsižvelgiamą į tam tikrą galios svorį. Didžioji dalis ES registruotų lengvųjų automobilių, kurių galia didesnė nei 34 kW/t (46 PS/t), priskiriami WLTC 3 klasei.

3 klasės transporto priemonių testavimo ciklas sudarytas iš keturių dalių – „Low“, „Medium“, „High“, „Extra High“. Jos simuliuoja transporto priemonės eksploatavimą mieste ir užmiestyje bei greitkeliuose ir automagistralėse.

\NEFZ („Neuer Europäischer Fahrzyklus“) ‒ šiuo metu galiojantis lengvųjų automobilių bandymų ciklas. Pirmasis Europos važiavimo ciklas įsigaliojo 1970 m. ir jo tikslas buvo suteikti galimybę gauti skirtingų gamintojų palyginamąsias ir atkuriamąsias vertes. 1992 m. jis išplėstas už miesto eismo ribų.

Vidutinis NEFZ greitis ‒ 34 km/h ‒ yra mažas, taip pat ir pagreitis bei didžiausias galimas 120 km/h greitis. Ciklo sandara nebeatitinka aktualaus vidutinio skirtingų atkarpų dalių pasiskirstymo.

Taip, pvz., papildomos įrangos ir komforto funkcijų ‒ klimato kontrolės, radijo ar pašildymo stovint sistemos ‒ sunaudojama energija nėra įtraukiama į matavimus. Be to prisideda technologiniai parametrai, leidžiantys nukrypimus. Paleidimo ir sustabdymo technologija NEFZ turi gana didelę įtaką, nes NEFZ stovėjimo laikai sudaro gana didelę dalį viso laiko.

Transporto priemonėse su mechanine pavarų perjungimo dėže, nustatant perjungimo taškus, neatsižvelgiama į konkrečios transporto priemonės parametrus. Dėl to lyginant su realiomis eksploatavimo sąlygomis, sąnaudos gali labai skirtis. Dėl nuolatinio techninio tobulėjimo NEFZ nebeatitinka laiko dvasios ir buvo pralenktas.

RDE ‒ „Real Driving Emissions“ ‒ kelių testai kenksmingų medžiagų emisijoms patikrinti. Jie parodo realiomis sąlygomis keliuose bandymais nustatytas transporto priemonių emisijas. Iki šiol tipo patvirtinimui reikalingi išmetamųjų dujų matavimai vykdavo tik bandymų stenduose. Nuo 2016 m. kovo emisijos apibrėžtoje sistemoje matuojamos ir realiomis važiavimo.

PEMS prietaisu („Portable Emissions Measurement System“) matuojamos azoto oksido (NOx) ir anglies monoksido (CO) emisijos. Vėliau nustatomos ir kietųjų dalelių emisijos. Tam nėra nustatyto ciklo, važiuojama ir matuojama realiame kasdieninio eismo sraute ir laikantis kelių eismo taisyklių. Transporto priemonės viešaisiais keliais juda nuo 90 iki 120 minučių, po trečdalį laiko mieste, užmiestyje ir magistralėje.

Miestui skirtas vidutinis greitis yra nuo 15 iki 30 km/h, magistralėje turėtų būti važiuojama nuo 90 km/h ir bent 110 km/h, bet ne greičiau nei 145 km/h. Lauko temperatūra turi būti 0‒30 °C, klimato kontrolė įjungta. Bandomasis važiavimas negali būti atliekamas aukščiau nei 700 metrų virš jūros lygio, o leistinas aukščių skirtumas ‒ 100 metrų.

Nuo 2017 m. rugsėjo RDE keliuose vykdomuose bandymuose negalima viršyti „Euro 6“ kenksmingų medžiagų ribinių verčių. Pirmajame etape nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. tai galioja naujai sertifikuojamiems modeliams, o ne vėliau kaip 2019 m. rugsėjo 1 d. įsigalios visiems.

Kreiptis dėl RDE rezultatų

„Mercedes-Benz“ transporto priemonių RDE rezultatus, gautus tiek „Mercedes-Benz“ kaip gamintojo, tiek nepriklausomų, valstybinių sertifikuotų techninių tarnybų, nurodžius „PEMS-Test-Family“ ir užpildžius kontaktų formą, galima gauti konkrečiai „Mercedes-Benz“ transporto priemonei.

Transporto priemonei priskirtą „PEMS-Test-Family“ numerį rasite Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) svetainėje.

Priešingai nei NEFZ, WLTP važiavimo ciklas trunka dešimt minučių ilgiau ir stovėjimo laikas sudaro tik 13 proc. Visas ciklas sudaro 23,5 kilometro – taigi, yra daugiau nei du kartus ilgesnis už NEFZ su 11 kilometrų. Jo vidutiniai greičiai yra iki 131 km/h, testuojant transporto priemones dažniau keičiamas greitis ir yra griežtesnės atliekamų bandymų specifikacijos.

Be to, testuojamas ne tik bazinis modelio variantas, kaip būdavo anksčiau, tačiau atsižvelgiama ir į papildomą bei specialiąją įrangą. Perjungimo taškai apskaičiuojami iš anksto, atsižvelgiant į transporto priemonės bei galios įrenginių specifiką. Dėl tokio individualaus skaičiavimo transporto priemonės su mechanine pavarų perjungimo dėže yra pranašesnės lyginant su NEFZ fiksuotais iš anksto nustatytais perjungimo taškais.

WLTP („Worldwide Harmonized Light Vehicle Test Procedure“) įvedimas garantuoja daugiau skaidrumo degalų suvartojime. Klientams WLTP yra naudinga, nes garantuoja realistiškesnį skirtingų transporto priemonių degalų sąnaudų ir emisijų verčių etaloną.

Tačiau dėl kitų ribinių sąlygų keisis ir CO2 bei sąnaudų vertės: dėl proceso specifikos techniškai identiška transporto priemonė WLTP turi didesnes CO2 bei sąnaudų skaitines vertes nei NEFZ („Neuer Europäischer Fahrzyklus“). Tai susiję, pvz., su atsižvelgimu į specialiąją įrangą ir sugriežtintomis ribinėmis sąlygomis naujajame cikle.

Ateityje rinkdamiesi specialiąją įrangą, klientai galės tiksliau nustatyti savo transporto priemonės CO2 vertę nei iki šiol. Siekdama užtikrinti aiškumą ir didžiausią galimą skaidrumą, „Mercedes-Benz“ aktyviai dalyvaus WLTP įvedimo procese ir tikslingai informuos pardavėjus bei klientus.

Čia priklausys ir naujoji su įranga susijusios pateikiamos informacijos forma: nuo modelio su mažiausiomis energijos sąnaudomis iki versijos, kuriai reikalinga daugiausiai energijos. Skaitinės vertės apima intervalą nuo „WLTP Low“ (minimali specialioji įranga) iki „WLTP High“ (maksimali specialioji įranga).